Ordo Supremus Militaris Templi Hierosolymitani Magnum Magisterium Porto

Lietuvos Šv. Kazimiero TAMPLIERIŲ ORDINO DIDYSIS PRIORATAS LIETUVOJE
Ordo Supremus Militaris Templi Hierosolymitani Grand Priory of Lithuania
 
Mieli broliai ir seserys,

Leiskite kreiptis šia svarbia mums ir Lietuvai proga. Tamplierių (Šventyklos) ordinas - vienas seniausių pasaulyje vienuolių riterių ordinų, žengia Lietuvoje pirmuosius žingsnius.
       
S.A.E. Don Fernando Pinto |  
Grand Master and Prince Regent
Supreme Knight
Order of the Temple of JerusalemS.A.E. Don Fernando Pinto | Grand Master and Prince Regent Supreme Knight Order of the Temple of JerusalemŠiais laikais Tamplierių ordiną gaubia daug paslapčių, prietarų bei legendų. Tamplieriai buvo pirmasis vienuolių riterių ordinas, jo pavyzdžiu kūrėsi kiti, jo statutu vadovavosi kiti, pirmiausia Hospitalierų (Maltos)  bei Vokiečių (kryžiuočių) ordinai. Tamplierių ordinas nuo antikinės Romos laikų buvo pirma reguliari kariuomenė Europoje.  
Tamplierių ordinas nebuvo vienas iš įprastų Katalikų bažnyčios vienuolių ordinų. Jo įkūrimas buvo savotiškas perversmas katalikų bažnyčios doktrinoje, iš prigimties taikią vienuolystės idėją pavertęs agresyvia jėga. Vienuolis ir karys – šių sunkiai suderinamų pašaukimų sujungimas buvo to meto sensacinga naujove. Atsisakę gyvenimo malonumų, tamplieriai abejingai žvelgė mirčiai į akis, buvo atakų priešakyje, paskutiniai - atsitraukdami. Jie visada pakluso vadui ir vienuolių disciplinai. Dvidešimties tūkstančių brolių būrį vainikavo keturi šimtai riterių.

Prielaidas ordinui atsirasti sudarė  kryžiaus žygiai. Tuo metu Europa išgyveno ne geriausius laikus. Kontinente vyravo chaosas, vyko įvairaus lygio tarpusavio karai. Reikėjo stabilizuoti padėtį, rasti išeitį, tolimesnį kelią iš susidariusios padėties (vos ne panaši situacija Europoje yra ir šiandien...). Popiežius Urbonas II 1095 metų rudenį Prancūzijos Klermonte pasakė kalbą, kuri dabar vadinama "epochos kalba". Skelbdamas kryžiaus žygį, jis visiems krikščionims parodė kelią problemoms spręsti. Pirmąjį kryžiaus žygį popiežius Urbonas II paskelbė 1096 metais.  Šio žygio tikslas – išvaduoti Rytų krikščionis  iš musulmonų priespaudos bei atsiimti šventąjį Jeruzalės miestą, kuris jau 400 metų buvo musulmonų rankose.
1099 metais išvadavus Jeruzalę, tamplieriams Jeruzalės karalius atidavė dalį karališkų rūmų, kurie buvo pastatyti senosios Saliamono šventyklos vietoje (šiais laikais tai būtų aukščiausios klasės viešbutis VIP asmenims). Nuo šios savo rezidencijos naujieji riteriai – vienuoliai pasivadino "Šventyklos riteriais" (Milites Templi) arba tamplieriais. Iš pradžių tai buvo devyni prancūzų riteriai, vadovaujami pirmojo Didžiojo magistro Hugono de Peino, davę vienuolių įžadus ir įsipareigoję saugoti Šventosios žemės keliais keliaujančius maldininkus piligrimus. Iš tikro prancūzų riteriai Jeruzalėje užsiėmė archeologiniais darbais, kurių rezultatas sukrėtė krikščionišką pasaulį. Skirtingai nuo kitų kryžiaus žygio dalyvių, galingų jėgų ypatingais tikslais pasiųsti į Šventąją žemę, tamplieriai gerai susidorojo su užduotimis (žiūrėkite dokumentinę medžiagą "history.chanel.the.templar.code").

Po kryžiaus žygio Popiežius atleido nuo visų mokesčių ir įsipareigojimų bažnyčiai ir pasaulietinei valdžiai, oficialiai pripažino ir patvirtino Tamplierių ordiną. Visi ordino riteriai privalėjo nešioti baltą apsiaustą su raudonu kryžiumi. Tai turi simbolinę reikšmę:  užsivilkdamas baltus drabužius Dievo tarnas palieka tamsųjį nuodėmingą gyvenimą ir pradeda naują, kupiną šviesos ir skaistumo, Dievui paskirtą egzistenciją. Tačiau simboliai turi savo kalbą ir  konkrečią reikšmę, tad baigiantis XII amžiui (apie 1190 metus) tamplierių kryžiaus forma pasikeitė iš Lotaringijos kryžiaus į dar labiau simbolizuotą.